Kaip valstybes dydis priklauso nuo pilietybes, Dažnai užduodami klausimai

Noriu tapti LR piliečiu - Migracijos departamentas Be to, kai teisė į dvigubą pilietybę susiejama su nuopelnais, tai jau nėra laisvas asmens pasirinkimas, o valstybės malonė, dalijama tik pagal jai vienai žinomus kriterijus. Vienur dviguba pilietybė leidžiama Izraeliskitur ne, o kartais ten, kur oficialiai ji draudžiama, faktiškai funkcionuoja kontrabandiniu būdu JAV. Pilietybės mokestis antrai valstybei — tai specialus konvencinis valstybės išlaikymo mokestis, tai savanoriškas piliečio prisidėjimas prie antros savo valstybės išlaikymo, kurios piliečiu jis save laiko ir kurios globa ar parama esant reikalui jis galėtų naudotis.

Seimo kanceliarijos Informacijos analizės skyrius. Didelės šalys, kurios stengiasi apsisaugoti nuo imigracijos, dvigubą pilietybę stengiasi riboti ir jos netoleruoja, taip bandydamos mažinti paskatas imigracijai Prancūzija, Vokietija.

Tuo tarpu mažesnės valstybės, ypač tos, kurios yra patyrusios dideles emigracijos bangas ir jos piliečiai yra gausiai pasklidę po visą pasaulį, žymiai lengviau suteikia savo piliečiams teisę turėti dvigubą pilietybę Airija, Šveicarija, Čekija, Italija, Jungtinė Karalystė. Pilietybės santykių reguliavimas turi stiprinti nacionalinę valstybę ir jos etninę tautą, o ne silpninti.

Ši nuostata ypač svarbi šiais globalizacijos laikais, kai mažos tautos, tokios, kokia yra lietuvių tauta, patiria vis naujus ir ypatingus išbandymus. Remdamiesi šiuo teiginiu galime tvirtinti ir tai, kad negali būti nustatytas toks teisinis dvigubos pilietybės reguliavimas, kuris nuo lietuvių tautos atkirstų užsienyje gyvenančius lietuvius, galbūt įgijusius kitos valstybės pilietybę Išskirtinių, kaip valstybes dydis priklauso nuo pilietybes sąlygų pilietybės santykiuose sudarymas lietuviams ar lietuvių kilmės asmenims yra Tautos interesas, kurio konstitucingumą pagrindžia ši Konstitucinio teismo suformuluota pilietybės ir etninės tautos išskirtinių santykių konstitucinė doktrina.

Tokios sąlygos turi būti išskirtinės visų pirma ta prasme, kad jos turi leisti siekti pagrindinio pilietybės tikslo — piliečių ryšio su etnine Tėvyne išsaugojimo globalizacijos audrose, kita vertus, tokios sąlygos turi būti išskirtinės ir ta prasme, kad jos turi apriboti teisę į dvigubą pilietybę, kad nesukeltų abejonių dėl pagrindinių konstitucinių piliečio teisių ir pareigų įgyvendinimo.

Taip pat tos atskiros sąlygos atskirų atvejų apibrėžimasnustatytos įstatyme, laikui bėgant gali keistis, priklausomai nuo besikeičiančių iššūkių Tautai ir Tėvynei. Lygiai taip pat ir Seimas, įstatymuose apibrėždamas, kokiais atskirais atvejais asmuo gali būti kartu ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės piliečiu, turi vadovautis Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kurie bėgant laikui gali keistis. Parengtame įstatymo projekte yra siūloma atsižvelgti į Konstitucinio teismo nutarime nustatytus galiojančio Pilietybės įstatymo nuostatų dėl repatriacijos ir dėl dvigubos pilietybės prieštaravimus Konstitucijai.

Taip pat įstatyme yra siūloma tiksliai apibrėžti Konstitucijos nuostatą, kad tik įstatyme numatytais atskirais atvejais Lietuvos pilietis gali turėti ir kitos šalies pilietybę. Šios nuostatos įgyvendinimui yra siūlomos dvi naujos teisinės normos — visų pirma, įstatyme nustatoma, kas yra tie atskiri atvejai, kai asmuo gali turėti dvigubą pilietybę; antra, nustatoma, kas suteikia teisę turėti dvigubą pilietybę.

Kiekvienu iš šių atvejų yra numatomi skirtingi reikalavimai, kuriuos šis asmuo turi įgyvendinti. Mažiausi reikalavimai yra taikomi lietuvių kilmės asmenims.

Skandinavijos naujienų portalas

Tokie asmenys negalėtų vienu metu turėti kitos valstybės pilietybės ir Lietuvos Respublikos pilietybės tik tuo atveju, jeigu būtų padarę įstatyme numatytus nusikaltimus. Kitiems asmenims gali būti taikomi papildomi nuolatinio gyvenimo Lietuvoje reikalavimai arba reikalavimai turėti tik euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės antrąją pilietybę, priklausomai nuo to, kada jie ar jų protėviai yra ar buvo įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę; c Kitiems asmenims tokia teisė turėti dvigubą pilietybę būtų suteikiama Prezidento sprendimu.

Manau, kad įstatymo projektas sulauks daug diskusijų, gal būt ir teiginių, kad jis prieštarauja Konstitucijai, bet aš siūlau problemos sprendimą ir siūlau jį svarstyti. ELTA, www. Adamkaus žiniomis, dvigubos pilietybės klausimas iškilęs visu aštrumu, ypač išeivijoje.

Radviliškio rajono savivaldybė

Adamkaus supratimu, mažos valstybės žmones reikia laikyti savo tautoje, o ne atstumti. Muntianas: dvigubos pilietybės įteisinimas reikštų šalies raidos koncepcijos keitimą. Nepakeitus Konstitucijos, Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas iš esmės yra neįmanomas, teigia Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas.

Pirmadienį kreipdamasis į Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos posėdžių dalyvius Seimo vadovas pažymėjo, kad šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu. Pasak V. Muntiano, dvigubos pilietybės įteisinimas reikštų šalies raidos koncepcijos keitimą, nes darni ir teisinga pilietinė visuomenė ir teisinė valstybė Lietuvos Respublikos piliečių yra kuriama jų tėvų ir protėvių žemėje - Lietuvoje.

Parlamento vadovas priminė, kad Konstitucinio Teismo m. Muntiano pastebėjimais, dvigubos pilietybės reikalavimai daugiausia grindžiami emociniais argumentais: daug Lietuvos piliečių išvyko į užsienį, jie norėtų turėti ir Lietuvos, ir gyvenamosios vietos pilietybę, jų abiejų neturėjimas traktuojamas kaip skriauda ir panašiai. Pagaliau kodėl nė viena naujoji Europos Sąjungos narė nekeitė savo nuostatų dėl pilietybės?

Jis pripažino, kad lietuvių išeivių pasaulyje yra išties nemažai. Pareiškėjas tvirtino, jog neišnagrinėjus klausimo dėl Įsakymo teisėtumo, bus priverstas kreiptis dėl dokumentų, suteikiančių teisę gyventi Lietuvoje, išdavimo, kurie neaišku, ar pareiškėjui bus būtini ir išduoti. Pareiškėjas vertino, jog tokie dokumentai nebūtų būtini, jeigu būtų sustabdytas Įsakymo dalies, kuria nuspręsta, kad pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, galiojimas.

A. Vaišvila. Dviguba pilietybė: asmens pasirinkimas ar valstybės malonė? - DELFI

Ministerija su pareiškėjo prašymu nesutiko. Ministerija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašyme nenurodė, kokia neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala gali kilti dėl Įsakymo dalies vykdymo, o tai, kad pareiškėjas patirtų administracinę naštą gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, nėra sunkiai atitaisoma ar neatitaisoma žala.

Comments Danijos parlamento dauguma susitarė dėl šalies pilietybės suteikimo įstatymų pokyčių. Imigracijos ir integracijos ministerija savo pareiškime patvirtino, kad buvo pasiektas susitarimas dėl naujų pilietybės taisyklių.

Teismas nustatė, kad neturi pagrindo abejoti Ministerijos pateiktais duomenimis, jog pareiškėjas turi jam išduotą - piliečio pasą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat nenurodė, kokią neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą žalą jis patirtų dėl Įsakymo vykdymo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad jos taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus, proporcingas ir būtinas.

Teismas pareiškėjo teiginį, jog jis bus priverstas kreiptis dėl dokumentų, suteikiančių teisę gyventi Lietuvoje išdavimo, vertino kaip deklaratyvų.

Noriu gauti vaiko išlaikymo išmoką | linxtelecom.lt

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo buvimas Lietuvoje jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės ir neturint kito teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančio dokumento pagal ĮUTP 23 straipsnį tapo neteisėtu.

Laikinai nesustabdžius Įsakymo dalies galiojimo, pareiškėjas turėtų išvykti iš šalies ir atitinkamai pareiškėjo tėvai, taip pat būtų priversti išvykti kartu su juo, ieškoti naujos gyvenamosios vietos šeimai ir naujų pragyvenimo šaltinių kitoje valstybėje. Departamento raštą su Įsakymu. Pareiškėjo tėvai ne tik negalėjo išreikšti savo pozicijos tyrimo metu, bet ir niekaip negalėjo iš anksto numatyti tokios situacijos ir jai tinkamai pasiruošti.

Gavę jau įsiteisėjusį Įsakymą, jie nieko nebegalėjo pakeisti, tik kreiptis į teismą dėl Įsakymo dalies panaikinimo.

Tačiau tai nekeičia fakto, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje galiojant Įsakymui yra neteisėtas, o teisminis procesas gali užtrukti neapibrėžtai ilgai. Aplinkybė, jog pareiškėjas turi - pasą, šiuo atveju nėra reikšminga, nes tai nėra dokumentas, suteikiantis teisę teisėtai būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje. Nuo piliečių lygiateisiškumo principo atsisakanti valstybė nustoja būti demokratine.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos toliau — ir Departamentas raštu pareiškėją įpareigojo grąžinti m. Pareiškėjas prašyme teigė, kad neturi jokio kito galiojančio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento ar kito teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančio dokumento, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties toliau — ir ĮUTP 23 straipsnį yra neteisėtas. Pareiškėjas nurodė, kad yra nepilnametis, gyvena Lietuvoje su tėvais ir yra nuo jų priklausomas, lanko Lietuvoje ugdymo įstaigą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonę būtina taikyti atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas ir sprendimo įsiteisėjimas gali užtrukti ilgą laiką, dėl ko pareiškėjo teisės gali būti suvaržytos taip, jog nebus galima atkurti iki Įsakymo priėmimo buvusios padėties. Pareiškėjas tvirtino, jog neišnagrinėjus klausimo dėl Įsakymo teisėtumo, bus priverstas kreiptis dėl dokumentų, suteikiančių teisę gyventi Lietuvoje, išdavimo, kurie neaišku, ar pareiškėjui bus būtini ir išduoti.

Teisių ir pareigų neatskiriama priklausomybė yra pagrindinis teisinis metodas formuluoti grynai teisinį požiūrį į dvigubą pilietybę, spręsti šią problemą pagal konstitucinį ir prigimtinės teisės pripažįstamą lygiateisiškumo principą. Bet jeigu ignoruojamas teisinis pilietybės turinys, tai atsiveria kelias į niekuo nevaldomą nuomonių ir sprendimų subjektyviškumą. Tada apie pilietybę galima kalbėti bet ką, o pats ginčas iš teisinės plotmės perkeliamas į grynai psichologijos ir atskirų asmenų naudos sferą, kurioje sprendimus žino tik tie, kurie turi galutinio sprendimo teisę.

Autobusų bilietai

Nesusikalbėjimas tada turi tapti būtina šitokio mąstymo pasekmė, o Babelio bokšto vaizdinys nustoja būti vien tik istorija ar praeities mitas. Todėl reikalavimai valstybei pirmauja prieš asmens įsipareigojimus valstybei. Bet tai jau ne šio straipsnio objektas. Koks galėtų būti dvigubos pilietybės sprendimas teisės požiūriu?

Kokios iš to, kas pasakyta, galėtų sekti praktinės išvados, kad, įteisinant Lietuvoje dvigubą pilietybę, nebūtų pažeista pilietybės teisinė prasmė: vieni piliečiai būtų susaistyti pareiga išlaikyti Lietuvos valstybę, o kiti - nuo tos pareigos atleisti? Sprendimo paieška, manau, turėtų prasidėti nuo susitarimo, kokios pareigos turėtų būti privalomos Lietuvos piliečiui, turinčiam kitos valstybės pilietybę ir užsienyje gyvenančiam.

Naujausios pastabos

Šios pareigos galėtų būti bent šios: 1 Mokėti nuo gaunamų pajamų įstatymo nustatyto dydžio procento Lietuvos valstybės išlaikymo mokestį. Diskusija dėl pačios pareigos mokėti Lietuvos valstybės išlaikymo mokestį sąmoningam Lietuvos piliečiui, turinčiam kitos valstybės pilietybę ir gyvenančiam užsienyje, vargu ar turėtų kilti jis žino, kad valstybė - piliečių kūrinys ir egzistuoja tik tiek, kiek piliečiai ją išlaiko.

Kas kita tokio mokesčio dydis, o taip pat ir klausimas, ar toks mokestis nekonfliktuos su Lietuvos valstybės nuo m. Kai dėl mokesčio dydžio, tai dėl jo turėtų būti susitarta su lietuvių bendruomenėmis užsienyje ir jis turėtų būti gerokai mažesnis nei Lietuvoje gyvenančio Lietuvos piliečio, nes užsienyje gyvenantis Lietuvos pilietis rečiau naudosis Lietuvos valstybės infrastruktūromis arba naudosis ribota jų apimtimi, arba visai jomis nesinaudos.