Painities dydis pagal pilietybe
Verslas apie valstybės pagalbą: parama gulintiems ir dar tingintiems Premium. Bet popieiaus legatai labai nerimavo, tad galiotiniai ikeliavo i Rygos iemai dar neprasidjus, o Vilni atkako per paias lapkriio darganas, etadien po Vis ventj dienos. Ne maiau kenk teologiniai katalik tarpusavio ginai ir politiniai vaidai.
Vilnius vairiomis kalbomis: vokikai Widow, italikai Vilna, lietuvikai senja baltarusi? Wilenski, lenkikai Wiina, pranczikai Vilne ir lotynikai Vilna.
Laisvės TV
Lietuvos emlapio, ispausdinto Venecijoje m. Todl pakeleivis turi Vilni atrasti pasikliaudamas tik savo akimis bei vilniei pasakojimais. Bet tokia miesto pasakojimo topografija tik dar painities dydis pagal pilietybe priartina j prie Europos, kurios istorija yra pilna neinomybi, ikraipym, prasimanym, apkalb ir netiesos. Vilnius mano istorijoje nra vien tik topografinis knas, savas miesto e mlapis.
Knygos pavadinimas atspindi tok dvilyp mies to vaidmen. Konkreiau kalbant, knygos pasakojimas yra Europos istorija, ivaikiota vinguriuojaniais, pastamais miesto keliais. Tai herojaus - Vil niaus - pasimatymas su savo atvaizdu: miesto istorija Europos veidrodyje.
Todl knygoje, kaip ir Europos istorijoje, miesto vardas nuolatos keiiasi. Vilniaus geografija negali perrayti Europos istorijos, bet, kelionei pasibai gus ir grtant i Vilniaus namo, keliautojui - pasitelkus atvirktin logik 14 Vilnius - savas ir svetimas visi keliai atsiveria Europ.
Crochet Rosette Thong Bikini Set - Part 1: Crochet Rosette Microkini Bottom
Pavelgus Europ i toli, tai yra nuo Vilniaus kalv, pasakojimo slenksio, emyno istorijoje kaip veidrodyje atsispindi tai, kas liko keliautojui u nugaros: Wilno, VilnaViltie, Wilna, Vilnius Miesto vardo polifonija veda pasakotoj kitas erdves, kitus miestus ir kit atmint. Todl ir ivykimas i Vilniaus yra Europos emlapio perbraiymas, vilgsnis savo namus svetimo akimis. Atspirties takai 15 4.
Naujas Europos emlapis" - i La cosmographie universelle Czeslaw Milosz Vilnius gim Europoje tarsi Dievui atkius - nelauktas ir nepamyluotas pavai nikis krikioni eimynoje.
Tok nepalaimint Vilniaus gimim patvirtino laikas, paraytas ventajam Tvui ir po keli mnesi pasieks jo pil Avinjo ne, Provanse. Laikas, atnetas asketiko vienuolio i Rygos Viduremio jros pakraius, pateko piet sauls nublykintus masyvius popieiaus rmus su pirmaisiais mistralio gsiais.
Ronos emupyje varbus Alpi ledyn vjas mistralis prastai pranaauja advento ir kartu nauj liturgini met pradi. Laikas, regis, suraytas Gedimino, tituluojanio save lietuvi ir rus karaliu mi", irgi adjo nauj pradi.
Diplomatikai sustyguotame lotynikame rate Lietuvos didysis kunigaiktis pra ventojo Petro pdin - Romos sosto aukiausij kunig" - suteikti jam aminj malon ir priimti j bei jo tvy nainius krikionikj Dievo irinktj bendrij. Taiau Gedimino odiai nebuvo patvirtinti jo parau, ir pats laikas buvo be datos, be atgalinio adreso.
Popieiaus kancelia rijai jis pasirod netikinamas, netgi dvelkiantis klasta, tad jame pateikt pra ym ventasis Tvas svarst atsargiai, jausdamas politin nepasitikjim. Amiams bgant iaurs pagonys, tarp j ir lietuviai, nukankino ne vien gailestingj Banyios painities dydis pagal pilietybe ventuosius Vaitiek, Brunon, kitus kunigus bei vienuolius. Be to, Gedimino tvonija - Lietuva - buvo atsimetli kra tas, kraugerikas ir katalikams pavojingas, regis, apsstas toniko maito: XIII amiaus viduryje Lietuvos valdovas Mindaugas buvo gavs popieiaus Aleksandro IV palaiminim kriktytis, bet, prims krikt, po dvej met ventojo Rato visai isiadjo.
Bbw pažintys Lietuva
Nuo tada lietuviai tapo mirtinais gausios ven tj bendrijos prieais ir iauriniuose krikionybs paribiuose puldinjo ka talik pilis, pl k tik apgyvendintus miestelius, degino banyias, kankino vienuolius, ud kunigus painities dydis pagal pilietybe prievarta m vergij naujakriktus. Tad Vokiei ordinas, prarads Jeruzal ir Mahometo se kj istumtas i ventosios ems, buvo popiei prisaikdintas ginti tikrj tikjim iaurs sniegynuose.
Popieius Jonas XXII buvo varganos kilms pranczas, metais so dintas ventojo Petro sost, kad tarnaut Pranczijos karnos reikmms, mat pranczai jau buvo atkl i Romos Avinjon jo pirmtak. Irinktas brandaus amiaus, septyniasdeimtmetis siel ganytojas nepasidav senatvs snauduliui.
Pirmaisiais savo valdymo metais jis skatino ilg ir iauri kov su Italijos valstyblmis, kurios prieinosi prancz ugrobtam pontifikatui. Per t kar jis ekskomunikavo Bavarijos karali Liudvik, - nerimstant savo varov ir pagrindin antipopieikos sjungos kurstytoj.
Jis atskyr nuo katalik taking broli prancikon atak, vadinamuosius spiritualistus, nes jie, remdamiesi biblini tvirtinim varpos saldainiai, kad Jzus ir jo apatalai neturjo jokios nuosavybs, laiksi evangelinio neturto.
Prieingu dekretu met liep popieius paskelb dominikon Tom Akviniet mirus aisiais teolo gins iminties kupinu angelikuoju daktaru" ir ventuoju. Po pirmojo Gedimino laiko ventajam Tvui buvo ikilmingai teiktas antrasis, atgabentas kilmingos delegacijos i Rygos. Jame dl stabmeldiko lie tuvi usispyrimo nesikriktyti Gediminas kaltino Teuton riterius - vis dl to popieiui nedert abejoti jo painities dydis pagal pilietybe priimti krikt.
Delegatai i Rygos popieiui pasakojo, kad Gediminas jau itrimitavs visiems krikionims, pasklidusiems visame pasaulyje, vyrams ir moterims", naujien apie bsim savo krikt ir laukiam popieiaus legat atvykim Lietuv. Gera inia apie tai i Lietuvos buvo pasista ymiuosius miestus - Liubek, Zund, Bremen, Magdeburg" ir visas kitas prakilnias vietoves nuo Kelno iki Romos. Gediminas apie savo nor tapti kataliku taip pat prane prancikonams ir dominikonams ir pakviet abi brolijas savo valdas skleisti Dievo od bei gerus darbus.
Iedis. .Vilnius - Savas.ir - Svetimas.2010.LT
Kaip tais laikais buvo prasta, Gediminas pra laik gavj perrayti painities dydis pagal pilietybe naujien ir, prikalus jos nuora prie artimiausios banyios dur, j perduoti vidurami Europos patu kitam miestui ar vienuolynui. Pirmasis buvo antspauduotas sausio 25 dien, kai minimas apatalo Pauliaus atsivertimas, lms tai, kad Jzaus odiai pasklido tarp neyd pagoni.
Antrasis pasiraytas gegus j, Kristaus Kno dien, kai pagerbiamas Eucharistijos sakramentas ir duonos virsmo Kristaus Knu stebuklas. Be abe silpna erekcija su amžiumi Vilnius - savas ir svetimas jo, pati piliaviet ar net miestas egzistavo gerokai prie Gediminui uimant valdi madaug metais.
Bet jo, - nors vis dar nekrikto, - taikingi odiai katalikams lotynikai registravo miest Europos metraiuose. Kartu su Vilniaus gimimu tais paiais iaisiais metais Tomas Akvinietis buvo paskelbtas ventuoju, o paskutinis antikinio pasaulio stebuklas - Aleksandri jos vyturys - po galingo ems drebjimo prasmego jros dugn.
Istorin Vilniaus gimim patvirtina mitas. Daniausiai legendos ar mitai, prasminantys tam tikr vietovaizd, bna daug ankstesni u dokumentinius tos vietos kilms rodymus, taiau legendos apie Vilni ir archyvinio rao lai kas beveik tas pats.
Istorikai net mano, kad legenda apie Vilniaus kilm sukurta remiantis raytine miesto praeitimi. Sakytins ir raytins tradicijos - fantazi jos ir fakt - susigretinimas aikintinas tuo, kad Vilniaus legendos ir Europos metraio herojus yra tas pats asmuo, Gediminas, siekiantis gyvendinti painities dydis pagal pilietybe grafinmis realijomis pagrst politin svajon: kad Lietuva bt visuotinai pripainta ir, svarbiausia, tapt pasaulietikai tvirta valstybe.
Todl ir legenda, ir laikai susieja Lietuvos prieistor su Europos geografija per Vilni. Pasak legendos, pastatyti Vilni kunigaikt paskatino nuovargis ir kietas miegas, o tikriau - regtas sapnas. Mediodamas mikingose ventaragio apylinkse iseks Gediminas sireng naktigult. Sapne jis ivydo ir igirdo neregt negirdt vr - nuomiai staugiant gelein vilk. Suglumintas keisto pranaiko sapno, Gediminas sak vyriausiajam yniui Lizdeikai j iaikinti.
Ge diminas nedelsdamas pakluso ir ties dviej upi santaka sumrijo sostapil. Labai tiktina, kad siauravag ir sraunesn Vilnia padovanojo Vilniui pagonik savo vard.
Jei ne Gedimino sapnas ir laikai, galbt is miestas bt vadinamas ventaragiu. Kad ir kaip ten bt, skirtingai nei ventaragio vardas, ups ir miesto vardai yra daugiaprasmiai, vilnijantys vairiomis reikmmis. Vilnia sietina su vilna, vilnimi, vilnijimu, tai yra bangavimu, o kartu su odiais velionisy vl, vlins, vliava ir net velnias arba velnius- irgi turiniais t pai etimologin akn.
Vilnius, kaip tvirtina ventaragio legenda ir vlesni istoriniai faktai, buvo viena veniausi gamtomeldikos Lietuvos vietovi, tad ir jo vardas gali bti sietinas su antgamtiniais reikiniais.
Miesto vardo kilm rodo ssaj tarp skirting, prieing, - bet nebtinai konfliktuojani, - visatos sfer: tarp iapus ir anapus, regimybs ir neregimybs, mogikumo ir dievikumo, priemirtinio gyvenimo ir pomirio. Tad Vilnius yra tarsi pulsuojanti erdv Europai brktant 19 5. Gediminas stato pil ten, kur regjo sapn. Vilniaus krimo mito romantikas pavaizdavimas XIX a. Beveik visi Pabaltijo miestai, - Ryga, Talinas, Klaipda ar Karaliauius, - buvo pastatyti siekiant plsti ir tvirtinti ukariautoj hegemonij.
Dvasia ir knu - tai yra savo teisine priklausomybe ir visuomenine funkcija - akupunktūra erekcijai dydžiai tinka merginoms buvo kolonijiniai miestai, danai pavadinti svetimvardiais ir apgyvendinti atjn.
Vilnius buvo iimtis, prieingyb, nes jis, - pirmiausia pilis, o paskui ir miestas, - tapo Lietuvos sostine kaip atsakas svetimali siverimus. Neukariautas, autochton valdomas pagonikasis Vilnius prasmino tenykts visuomens iskirtinum ir savarankikum.
Bet kartu XIV amiaus pradioje pagonikasis Vilnius pagal katalikik samprat 20 Vilnius - savas ir svetimas buvo tarsi Jeruzals antitez, priepriea prarastam miesto idealui, kurio egzis tavimas derg Dievo vard. Tad pagoni dvasingumas ir sapnas buvo Vilniaus kriktamot, o ilga, alinanti j kova su katalik pasauliu buvo jo kriktatvis.
Pranaysts kvptas ar pragmatik sieki skatinamas, Gediminas pasi rinko sikurti Vilniuje ir tvirtino ia Lietuvos vliav, mat vietov ne tik buvo apgaubta dievikos palaimos ir apsaugota stiprios kariaunos bei piliakalni, bet ir gldjo krato gilumoje, paskendusi tarp kalv, gdi giri, iraizgyto tankaus upi ir eer nrinio, kemsyn ir pelkyn. Gamtos kliautys trukd krikionims brautis Vilni, gynybai toks painities dydis pagal pilietybe buvo parankus; bet ir kitiems svetimaliams atkakti miest buvo labai nelengva.
Taiau Gedi minas vylsi Vilniuje suburti daugialyp visuomen. Miest jis regjo ne tik kaip lietuvi sostin, bet ir kaip priebg kitoms kultroms, atvir pasauliui tarsi odis ar sapnas ir sykiu jam usklst kaip knyga ar ventov.
Kokie metodai naudojami varpos padidinimui skelbdamas bsim Lietuvos krikt, jis kviet Europos katalikus - pirklius, riterius, banytininkus ir amatininkus - kurtis karalikajame mieste.
Atvy kliams, iskyrus kryiuoius, Gediminas adjo iskirtini religini, teisini ir kultrini privilegij, bet kartu reikalavo lojalumo ir pagarbos lietuvi pasaulirai, kuri taip gyn painities dydis pagal pilietybe su krikionimis.
Pažinties amžius Grigiškės Lietuva
Teuton ordinas - kryiuoiai, nuomiausias lietuvi prieas, buvo vienuo lin, dvasin bendrija. Jo broliai, atgailaudami u savo nuodmes, duodavo skaistybs ir klusnumo adus.
- Vaizdo irasas, Vaizdo įrašas nepasiekiamas mano šalyje ar regione
- Tampa mėlyna su erekcija
Sielograuos ir nuodmi genami, vokiei riteriai subr karygik brolij. Stodami j su kalaviju rankoje ir prisiek dami iki grabo lentos lieti netikli, eretik bei atsimetli krauj, jie usitar naudavo sau aminj palaim. Nors kryiaus kar dalyviai siek asmeninio iganymo, Vokiei ordinas, XIII amiaus pradioje atsikrausts nuo Vidur emio jros pakrani prie rytini Baltijos krant, tapo veiksminga karine organizacija. Dievikoji jos misija buvo skiepyti ionykiams gyventojams klusnum Apatal Sostui, taiau politikai Ordinas siek emikosios val dios ir teritorinio viepatavimo.
Varomi vienuolins regulos ir abito, dl skaistybs ad negaldami turti palikuoni, Ordino broliai gavo tenkintis lotynikosios Europos malonmis. Daugiakalb katalikika aristokratija ilgai palaik vienuoli kari gyvast, apiberdama juos piniginmis dovanomis ir sisdama jiems tarnauti savo atalas.
O popieiai, vienas po kito laimindami kryiaus ygius, amiams sutuok juos su Motina Banyia. Ordino broliai buvo tarsi nuskaistinti Europos sns, visapusikai atsidav nekaltai veniausiosios Mergels meilei, bet pasireng m irti dlei savo emik nuodmi. Europai brktant 21 Nors parama kryiuoiams plauk i vairi katalikik krat, j gre tas daugiausia stodavo vokikai kalbantys Europos riteriai, todl jis vadinosi Teuton, arba Vokiei, ordinas.
Per kelias kartas riteriai vienuoliai sukaup tiek turto, prestio ir politins takos, kad darsi vis nepriklausomesni nuo savo geradari.
Ugrobtas emes jie vald visai nesilaikydami vasalins iti kimybs imperijai ir Banyiai. Taiau Ordino arogancija neliko katalikik dvar nepastebta: nors popieius Jonas XXII vis dar tradicikai malonino kryiuoius, vadindamas mylimiausiais Banyios snumis, Pranczijos ka ralius, dabartinio pontifikato savininkas, nerod jiems didels meils.
Paskui karygius vienuolius Baltijos pakrantes trauk naujakuriai i Hanzos miest ir Vokietijos vidurio, Pareins kaim - itaip religin misija virto kolonijine ir kultrine ekspancija, XIX amiuje, romantizmo ir vokiei nacionalizmo epochoje, pavadinta Drang nach Osten - verimusi Rytus. Ta iau, istorikai velgiant, germanika Ryt kolonizacija tebuvo daug didesni geografini umoj dalis: greta vokiei ir skandinav verimosi Pabaltij vyko Iberijos pusiasalio atsikariavimas - reconguistavliau virts Amerikos ir kit emyn nukariavimu.
Baltijos painities dydis pagal pilietybe karai buvo tarsi istorinis tiltas, sujungs krikionybs netektis ventojoje emje su jos laimjimais Naujajame Pasaulyje. Vokiei ordinas, inoma, painities dydis pagal pilietybe Gedimino visapusikum ir labiau u visus prieinosi taikiam Lietuvos atsivertimui. Pasirink siekti asmeninio iganymo per prievartin lietuvi evangelizacij, Ordino nariai buvo pasiry isaugoti Lietuv pagonik, kad galt ukariav bent dal jos pasisavinti.
Be to, steigus katalik bendruomen Vilniuje be ordino inios, bt ikilusi tiesiogin grsm painities dydis pagal pilietybe ilikimui, juk nebebijanti pagonybs krikio nikoji Europa Ordin galjo sudoroti pati.
Taip nutiko tamplieriams: Pran czijos karaliui apkaltinus juos visomis Sodomos bei Gomoros nuodmmis, taking j brolij kardu ir ugnimi sunaikino ankstesnysis popieius Kle mensas V. Taiau - Vokiei brolijos laimei, - naujasis Pranczijos karalius, jaunas, ambicingas ir padks Karolis IV, svajojo apie Jeruzals ivadavim i musulmon ir menkai domjosi iaurini kryiaus ygi baigtimi.
Tad Lietuvos krikto klausim prancz dvaras paliko sprsti popieiui, kurio irdyje vis dar ruseno meilus palankumas misionierikam riteri kariui.
